Kokie įgūdžiai gali stiprėti, mokantis anglų kalbą?

Kokie gi įgūdžiai gali tvirtėti, mokantis kitą užsienio kalbą? Pavyzdžiui, anglų? Aš dar visų tikrai nežinau, nes neturiu didelės patirties mokindamasis anglų kalbą, bet pradėjus pasinerimą į angliškuosius struktūros sakinius ir vis žvilgčiodamas į žodyną, kai nežinau daugybės žodžių, vienas įgūdis tikrai ryškėja, kuris gali stiprėti vis labiau ateityje. O gal netgi ir dar vienas išsiskverbiana į išorinę sferą.

Visų pirmiausia pradedama sužinoti naujų žodžių, skaitant angliškai. Ne - ne tik angliškų, bet ir lietuviškų arba tarptautinių, arba terminų. Viskas esti logiška, nes tik žvilgt žiūrima į anglišką tekstą, žvilgt žiūrima į žodyną. Nauji pažinimai, vyksta procesas… O ir kai didėja asmenybės žodyno žodingumas, ji pati tampa iškalbingesnė. Jei asmenybė apsti žodžiais, tai ji gali patikti kitiems savo bendravimu ir susirasti naujų draugų. Tik, žinoma, kad tai asmenybei reikia vartoti „kietus” žodžius tik tuomet, kada jų reikia, o ne visada. Nes gali atrodyti asmenybė, kad ji yra snobiška.

Asmeninis žmogaus sinonimų žodynas tampa taip pat dar labiau turtingesnis. Skaitant anglų kalbos tekstus, imama ir nežinoma kai kurių žodžių juose, nes dar tik pradedantysis esi anglų kalbos raštų skaityme. O tuos žodžius labai norisi sužinoti, kurie yra nežinomi. Ne, ne dėl jokių žodžių savimyliškumų, bet dėl to, kad būtent sakinių žodiai „Įdomieji” tampa įdomūs viso teksto kontekste, pačiam skaitytojui yra reikšmingi sužinoti, arba skaitytojas yra smalsus ir nori sužinoti visus žodžius, kurių nežino. Žmogus žvilgteli į žodyną, kai žodis yra svarbus suprasti arba įdomus, kad būtų suprasta esmė. O kai žvilgtelėjama į žodžio reikšmę, ji pateikia daugybę žodžiui apibūdinti kitų žodžių. Taip ir pildosi tas sinonimių žodynas kažkur smegenyse, kai vis žvilgčiojama į žodyną, į žodžius. O po to ir paprasčiau apsakyti mintis, kai gali pagyvinti sakinį kažkokiu spalvingesniu sinonimu. Taip ir galima pagerinti žodingumu individualiąją gimtąją kalbą, kai skaitai angliškai. Tai įdomu!

Rodyk draugams

Kaip užsidėti erudicijos gobtuvą anglų kalboje?

„Anglų kalba yra labai sudėtinga: vienaip rašoma, kitaip tariama.”

Kai kuriems žmonėms anglų kalba yra labai lengva, nes turbūt jie pradėjo ją mokytis dar būdami ikimokykliniaus amžiaus, kai susidūrė su ja dar būdami labai maži. Todėl dabar jie gali džiaugtis genialiais angliškos struktūros sakiniais ir nuostabiu žodynu. Kiti asmenys pradeda anglų kalbą mokytis truputį vėliau. Gal dėl tam tikrų aplinkybių (tokių kaip šveplavimas pradinėse klasėse), o gal dėl negalėjimo įsiterpti į angliškąją terpę, nes nebuvo tam galimybių. Tačiau anksčiau ar vėliau, jie vis tiek irgi pradeda mokytis ir nori prisivyti tuos žmones, kurie jau moka anglų kalbą labai gerai. Ką gi daryti?

Darbas, darbas, darbas, užsispyrimas ir tikslo siekimas. Noras realizuoti tikslą gali būti labai puiki paskata stengtis mokytis kitą užsienio kalbą. Tačiau, kaip ir seniau rašiau, pirmiausiai kalbą, kurią nori išmokti, reikia pamėgti, kad galėtum džiaugtis ja, kad būtų įdomu imliai iš jos „pagriebti” žodžius į savo ilgalaikę atmintį. Nors susidarytas pastovus mokymosi planas yra labai svarbus dalykas anglų kalbos mokymosi procese, tačiau, kai jį pradedi įgyvedinti praktiškai, jis pradeda trupėti, nes vis dar lankant mokyklą, mokymosi laiką gali atimti kitos disciplinos. Todėl savo anglų kalbos mokymosi planą yra labai sunku išlaikyti nekintantį. O jei bandoma išlaikyti, gali nukentėti kiti mokomieji dalykai mokykloje. To nereikėtų daryti. Reikia pasistengti atrasti harmoniją tarp kitų mokomųjų dalykų ir anglų kalbos mokymosi.

Jei jau mokymosi planas trūkinėja, privalu išnaudoti anglų kalbos mokymosi laiką prasmingai. Pavyzdžiui, jeigu sunkiai sekasi kalbėjimas, išreikšti save anglų kalbos kalbos vienetais, galima kiekvieną dieną, einant į mokyklą, susigalvoti kokią nors lengvą temą ir mintyse pasamprotauti. Po kiek laiko kalbėjimas, žinoma, išlavės, nes kiekvieną dieną galima bus stebėti, kad nueinama vis arčiau link mokyklos, o angliškos mintys vis dar nesibaigia. Ir toks samprotavimas yra puikus todėl, nes kai pats mintyse samprotauji, galima atmesti galvojimo faktorių, ar tu darai klaidas ar ne. O toks rūpinimasis - „Ar darai klaidas?, „O gal aš darau?”, yra bloga savybė, nes tuomet bijoma laisvai kalbėti ir negali savo minčių pasitikinčiai perteikti žodžiuose, angliškuose sakiniuose.

Norint išmokti kalbą, ne visada reikia labai daug papildomai mokytis, nes, žinoma, reikia gyvenime ir poilsio. Kad protas būtų nepavargęs ir turėtų energijos stverti žinias į ilgalaikę atmintį. Anglų kalbos mokymasis neturi būti kančia, o tai reiškia, kad nereikia mokytis tiek daug, kad pavargtum ir netgi pervargtum. Mokydamasis papildomai, turėtum mėgautis, vartodamas šią kalbą, tyrinėdamas ją, ar būdamas joje. Ot, kaip ironiškai čia. Ar kitos kalbos mokymasis kam nors gali būti mėgavimasis?

Gal gali, jei domimasi tomis pačiomis temomis, kurios patinka natūraliai. Tik, be abejo, domėjimasis jau vyksta, matant angliškas raides, skaitant sakiniuos, girdint šios kalbos garsus. Galima ir po truputį mokytis. Kiekvieną dieną po naują žodį ar po didesnį „lagaminą” žodžių atskiromis temomis kiekvieną savaitgalį. Tačiau geriausia, jei papildomai mokomasi, visuomet būti visuomet tarp tų dalykų, kurie domina. Pavyzdžiui, jei patinka filosofija, skaitai, klausai dalykus apie tai, nes visada išlieka įdomumas, noras pagriebti iš šio mokslo žinias. O kai tos srities žodžiai po truputį taps vis aiškesni, kai pasidarys visai aiškūs, galima bus peršokti į kitą sritį, pavyzdžiui, literatūrą.

Ak! Sunki man vis dar anglų kalba.

Rodyk draugams

Pabūdyti savo tikrąją esybę?

Robin Sharma „Ką tau skyrė likimas/ Pokalbiai su vienuoliu, kuris pardavė „Ferrarį““. Ant knygos galinės pusės viršelio rašoma: 

Su šiuo nuostabiu ir labai praktišku gyvenimo vadovu turėtų susipažinti visi, pamėgę knygą Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“. Jis taip pat skirtas tiems, kurie trokšta nevaržomai džiaugtis, įveikti savo baimes ir gyventi išties pusiausvirą gyvenimą.

Knyga apie vidinį dvasios tobulėjimą. Apie septynių pakopų nubudimo procesą. Gyvenimo tiesas, rytų filosofiją ir išmintį. Apie keturis žmogaus esybės aspektus. Daug citatų su kitų žmonių išmintimi pokalbiuose. Patiko sukurtas charizmatiškas vienuolio asmenybės paveikslas. Patiko, kad visa išmintis ir mokymas buvo perduodamas, vykstant gyvenimiškai istorijai. O ta istorija yra tikrai įdomi ir pritraukianti.

Klausimas: Ar išmintį, pamokymus ir žinias žmogus geriau įsisavina skaitydamas tokią knygą, kurioje yra tai perteikiama, vykstant sukurtai istorijai, ar skaitant tą knygą, kurioje nėra sukurtos istorijos, o tik žinios, žinios.

Smalsu, įdomu. Dėl tobulėjimo ir prasmingumo.

Rodyk draugams

Tai šiandien žengiu toliau savo tobulėjimo keliu

Su Šv. Kalėdom gerbiami mano blogo skaitytojai. Nuoširdus mano sveikinimas Jums turėtų atsispindėti atviruke, kurį matote virš šio teksto. Pats nupiešiau, bet nesu didis dailininkas. : )

Dėkoju visiems, kas neužmiršta aplankyti šio tinklaraščio. O šiandien, mąstant, diena, kai žengi savo tobulėjimo žingsniais toliau ir stengiesi kitais metais dar labiau patobulėti. Atnaujinti pagrindinius gyvenimo matus: fizinę, protinę, emocinę ir dvasinę dimensiją.

Tai dalykai, kurie gali padėti atsisakyti neigiamų savęs vertinimo nuostatų ir padėti teigiamoms aspiracijoms.

Su Šventėm!

Rodyk draugams

Žingsniai tobulinant savo lietuvių kalbos rašinius

Ir nusprendžiau, kad reikia tobulinti savo rašinius, nes šis tikslas mano yra tikrai motyvuotas. Beje, o ką jūs darydavote ar dabar darote, kad būtų geresni lietuvių kalbos rašiniai? Kaip ruošdavotės ar ruošiatės? O mano kelias toks:

• Siekimas užsibrėžto tikslo, kurį pasistengus galima pasiekti ir jis yra įmanomas, jei tik įdedamos maksimalios pastangos.
• Skaitymas ar perskaitymas knygos, galvojant, jog jos turinys pravers rašinyje. Taip pat interneto, tinklaraščių mintys irgi padeda!
• Pasižymėjimas per literatūros pamokas sudominančias mintis. Kodėl? Nes jos gali padėti rašant rašinį, tačiau jų nereikia visiškai nuplagijuoti, nes jos yra kaip pagalba.
• Prieš rašant lietuvių kalbos rašinį reikia nepamiršti perversti literatūros užrašų, nes jie gali suteikti žinių, idėjų.
• Apgalvojimas prieš rašant rašinį ką būtų galima rašyti įžangoje. Kodėl? Nes svarbu tuo, kad šioje dalyje sudomini skaitytoją arba ne. Ir joje padedi žingsnelį rašant pagrindinę temą.
• Ramus pavaikščiojimas. Sakoma, kad tai suteikia rimties būseną.
• Klausymas Mocarto muzikos. Rašo, kad tai veikia.
• Patogus rašiklis ir nepamiršimas patikrinti jo rašalo kiekio, nes jei baigsis rašalas rašant rašinį, galima prarasti laiko ir neprisiminti minties, kurią buvo norima parašyti.
• Jei spėjama parašyti rašinį ir dar lieka laiko, davimas paskaityti savo rašinį kolegai, nes jis gali pastebėti tavo padarytas klaidas, o tai kaip bonus tavo rašinio tobulinimui.

O aš ekspermentuosiu ir mąstysiu toliau, kaip gerinti savo rašinius.

Rodyk draugams