Kodėl aš norėčiau naujo telefono? – įrašas konkursui

Jei žmogus gyvenimo laiko tarpsnius gali priskirti tam tikrai tik jam suprantamai filosofijai, tuomet mano telefonų netektys būtų dedikuojamos būtent įniršio filosofijai. Įniršio protrūkiai yra stipresni už racionalumą. Todėl dabar suprantu, ką reiškia turėti naują portatyvinį telefoną ir suvokiu jo vertę. Laikas bėga vis pirmyn, o su juo kartu keičiasi ir žmogus.

Žmonės nori naujo mobilaus telefono, nes keičiasi jų poreikiai gyvenime. O įnoriai keičiasi todėl, nes žmones sudomina modernūs dalykai, stebina naujovės, kurių nėra išbandę anksčiau. Kai kiti mano draugai turėjo telefonus, kuriuose yra polifoninė muzika, aš turėjau telefoną su monotoniniais garsais. Kai jie jau turėjo spalvotus telefonus, aš vis dar turėjau nespalvotą, tačiau naujoviškesnį ir įmantresnį. Kai mano mobilusis telefonas tapo spalvotas, draugai jau linksminosi, fotografuodami vienas kitą su papildomos vietos suteikiančia kortele telefone. Kodėl aš vis atsilieku?

„Sony Ericsson” telefonas labiausiai man patiktų todėl, kad su juo galima kurti meną. Ne tik rašomąjį, bet ir vaizdinį. Šio telefono elektroninėje užrašų knygutėje rašyčiau trumpas dienoraštines mintis apie save ir gyvenimą. Taip stebėčiau save, kartu tobulindamas rašymą raiškiais sakiniais. Kartais važiuoju su draugu fotografuoti. Žinoma, ne aš fotografuoju, o jis. Jei turėčiau telefoną su pajėgia fotokamera, tuomet galėčiau ir aš nublykstinti kokį įstabų vaizdą ir lavinti gebėjimą matyti. Dabartinė mano telefono fotokamera nėra itin kokybiška, o fotoparato neturiu. Turbūt pradėčiau dažniau filmuoti gyvenimą telefonu, nes man tiesiog patinka, patinka peržiūrėti, kas yra nufilmuojama ir kaip viskas vyksta vaizde. Patinka, kad filmuojamasis menas paveikia žmogaus emocijas ir jausmus, pats reiškinys.

Telefonas būtų šaunus dar tuo, kad jis gali būti puikus pagalbininkas mokymosi procese. Kadangi itin trokštu išmokti anglų kalbą, turėdamas telefoną su „Android” operacine sistema, galėčiau mėgautis ir aukšto lygio mokomosiomis programomis. Jau dabar žinau iš kur jas galėčiau atsisiųsti. Mano telefonas nėra protingas, tad aplikacijų į telefoną įdiegti šiuo metu negaliu.

Bene smagiausi džiaugimosi su telefonu momentai būtų parodyti tėčiui naujovių pasaulį. Šis telefonas man asocijuojasi su ateitimi, o ji su keistenybėmis ir dalykais, kurie lengvina žmonių buitį vis labiau. Pasigirčiau, kad telefono fotokamera yra beveik tokio pat galingumo, kaip jo fotoparatas pikselių atžvilgiu. Po to gyrimosi tonu prabilčiau, kad telefonas, nors yra itin mažas, tačiau jo galimybės lyg didelio kompiuterio. Ir pradėčiau rodyti galimybes. Jų yra daug. Daug galimybių ateityje – smagu.

Klasikiniai dalykai yra nepakeičiami – skambučiai ir žinutės. Tačiau šis telefonas gali tvoti klasikai, nes žavi savo išmanumu.

Rodyk draugams

Trumpas pasamprotavimas apie rašytojo talentą

Rašytojas - žmogus, kuris rašo, turbūt gerai rašo, nepriekaištingai, jei jis save gali vadinti rašytoju. O jei jis nerašo kurį laiką, ilgą laiką, tai vis tiek jis dar yra rašytojas? Rašytojas yra asmuo, kuris gali suteikti emocinį poveikį, o gal net ir protinį kitiems žmonėms, tačiau ar rašytojas visuomet gali gerai rašyti, kurpti veiksnius ir tarinius, nepriklausydamas nuo aplinkybių?

Turbūt tikrai talentingas rašytojas tokį darbą atlikti gali, kuris turi talentą nuo pat gimimo, jis yra įgimtas arba Dievo dovana. Aš vis stebiuosi kaip seniau esantys Lietuvos rašytojai, kurie sirgdami, kaip pavyzdžiui džiova, estint sunkios ligos būsenoje, sugebėdavo vis tiek sukurti idealius darbus. Turbūt tokie žmonės ir yra talentingi rašytojai, nes gali rašyti tokia itin prasta savijauta, kuri dar yra ir labai nemaloni. Nes jei žmogus serga, jis jaučiasi prislėgtas, nėra itin kalbus, turbūt nebus toks kūrybingas, nuotaikingas, nes bus irzlus ir nervingas. Jis negali gyventi laimingai, yra it perlaužtas. Ak, sugebėti kovoti su savo organizmu ir vis tiek išlikti genialu tikrai įkvepia.

Rodyk draugams

John Steinbeck „Rūstybės kekės“ – knyga, kurią svajojau perskaityti

Vos tik išgirdęs apie šią knygą seriale, tikėjau, kad ji bus ypatinga, bus įdomi, turės savotiško žavesio. Ar ji iš tiesų tokia yra?

Esu skaitęs, kad šią knygą yra sunku rasti bibliotekoje, o ši nuogirda mane suintrigavo, nes knyga yra apdovanota Nobelio premija ir todėl galvojau, kad turėtų ji būti populiari, tačiau kai šį veikalą pasiėmiau, nustebau, nes tik keli žmonės dar skaitė šią knygą prieš mane. Bet turbūt taip todėl buvo, kad knyga yra labai sena, senai išleista. Biblioteninkė juokavo, kad knyga yra iš saugyklos ir taip pat atrodo kaip antikvarinė. Ir, žinoma, turiu su ja sutikti. Knyga tiesiog pavergia savo senumu. Seni labai, ne tie balti naujoviški labai sukuria kaip senovinio rankraščio įvaizdį.

Skaitydamas šią knygą, išmokau vieną dalyką: yra labai svarbu sužinoti istorinį kontekstą, kurioje yra parašyta knyga arba kokios istorinės aplinkybės yra minimos knygoje prieš skaitant. Tuomet bus daug geriau viską suvokti. Kadangi aš nesidomėjau istoriniu kontekstu, turėjau pats bandyti įspėti ir tikrinti savo istorijos žinias. Ar man pavyko? Ne. Kai dar neturėjau šios knygos, bandžiau atrasti Amerikos žmones ir jų paklausti apie ką yra knyga, nes jos autorius yra kilęs iš Amerikos. Ir man keli žmonės sakė, kad yra apie Amerikos istoriją, neminėjo knygos turinio veiksmo, bet sakė tik tokį sakinį.

O apie ką yra pati knyga? Joje pasakojama vienos šeimos kelionė į Kaliforniją, į geresnį gyvenimą, mat, ją nuvarė nuo jos žemės kiti, viršesni, kurie turi valdžią. Labiausiai knygoje man įsimenamos vaizduojamos temos yra tokios, kaip šeimos vienybė, patriotiškumas. Įžvelgiamos socialinė nelygybės ir neturtingumo problema. Romano ypatingo rašymo stiliaus detalė galėtų būti gamtos, gyvenimo, vietų vaizdinių aprašymai po kurių yra iškart perteikiamas šeimos gyvenimas susijęs su jais. Knygoje viskas yra aprašoma realistiškai ir gyvenimiškai. Yra subtilios erotikos scenų. Pats romanas yra apstus puslapiais, sudaro virš 600. Kartais mane vargino per ilgi vaizdų ar skirsnių aprašymai, tačiau knygos pradžia labai sudominanti man buvo. O paskutinis romano epizodas nustebinantis.

Rodyk draugams

Burbuliatorius Panevėžyje, burbuliatorius #oo9

Šviečiant į žemę saulei, pučiant visai įsismaginusiam vėjui, vyko antrojo sezono pirmas burbuliatorius Panevėžyje. Emocijos ir sukurta aplinka burbuliatoriuje buvo puiki: visi laimingi, kalbasi, pučia burbulus, fotografuoja, pūstelinėja burbulus…  Tačiau šiam mat Panevėžio burbuliatoriuje nebuvo nei vieno vėjo pakavimo mechanizmo, kurį sudaro: pagaliukai, virvelė ir didelis dubuo muilo burbulų skysčio. Atrodo, kad ši subtili detalė naikintų tikrojo burbuliatoriaus smagumo savijautą, nes vėjo pakavimo sukonstruotas mechanizmas išformuoja tokius gigantiškus ir įvairiaformius burbulus ir sukuria ypatingai patetišką nuotaiką, tačiau vis tiek visa atmosfera burbuliatoriuje buvo nuotaikingai gera ir be vėjo pakavimo, nors, žinoma, būtų linksmiau jį pamatyti, nes jis yra it koks tikrasis burbuliatoriaus atributas, kuris įkūnija burbulų dienos galią. Atpėdinant į burbuliatorių, labai patiko žmonių išsidėstymo kompozicija. Dabar visas vyksmas vyko ne viename taške, kaip anksčiau būdavo, o išsisklaidant po visą aikštės erdvę. Tuomet pasijauti laisvas kaip burbulas, kuris skrajoja kažkur aplink žmogų ar kyla aukštyn į padangę. Būnant burbuliatoriuje, formuojasi tam tikros patirtys. Ot! O tai dar labiau linksmina. Pradeda dingtelėti galvoje mintys, kad einant būriui žmonių į burbuliatorių ar jame estint, labiau linksma, nei būnant, pavyzdžiui, dviese. Ak… vis dar nemoku pūsti burbulus neapsitaškius, bet ką gi, bus dar burbulų dienų, tikiuosi, kad išmoksiu.

Burbuliatorius tikrai populerėja, pats žodis „burbuliatorius” yra savotiškai patrauklus ir pavergia žmones. Klausinėja apie jį, kas dar nežino jo, tartelinėja šį žodį. Pardavėjos irgi linkusios smalsauti, kai klausiama, ar turite muilo burbulų ritinių, nes daugelis žmonių taip pat jų ieško įsigyti, ir pardavėjoms duoda įspūdžių apmąstymams. Draugo klausiau, ar jis žino burbuliatoriaus galią. Jis sakė, kad ne. Tada aš jam pasakiau, kad pūsti. Bet dabar turėčiau susiriesti į kamuoliuką ir klaikiai išrausti, nes tikrojo burbuliatoriaus galia yra turbūt, kad formuoti. Nors gal jau nebežinau… Burbuliatorius, kuris priverčia mąstyti, įdomu!

Rodyk draugams

Anglų kalbos mokėjimas kuria laimingą žmogų?

Anglų kalbą įnirtingiau mokausi jau kurį laiką, tad šis procesas išrutuliojo tokią mąstyseną manyje: žmogus, kuris moka anglų kalbą, yra laiminga būtybė. Kvailas teiginys? Gal, tačiau norėčiau į jį pažvelgti giliamintiškiau, kiek tik leidžia mano suvokimas.

Anglų kalba yra kalba iš daugybės kitų kalbų. Įdomi savo akcentu, patogi, bet kartais sudėtinga savo daugiareikšmiais žodžiais. Kalba yra viena dalis iš daugybės kitų arba būdas iš didelio kiekio kitų, kuriančių meną. Žodžiais galima sukurti sakinius, o jais mintis, tekstą, kuris gali virsti atliekama daina, skaitomu romanu, žiūrimu filmu, spektakliu ar net serialu, į kuriuos žmonės dar vis labai mėgsta įsijausti, nes daugiaserijiniai kuria savo artumo poveikį, dėl didelio skaičiaus rodomų serijų. Menas žmogui teikia pasigrožėjimą, sužadina emocijas, duoda peno apmąstymams. Teigiami išgyvenimai įprastai daro žmogų laimingesnį, džiugesnį. Tad jei žmogus anglų kalbą labai mėgsta, ją vartoja, būna apsuptas kalbos, tas žmogus tampa lyg asmeniu, kuris tarytum į save siurbia teigiamus įspūdžius iš anglų kalbos dėl mėgimo veiksnio, kuris teikia pozityvias emocijas. O tokia būsena konstruoja laimingumo gobtuvą ant žmogaus galvos, kuris vis stiprinamas, būnant kalboje. Ir dar minčių supratimas, kai jos yra sakomos, rašomos kita kalba, yra labai malonus rezultatas, kuris taip pat kuria laimingesnę asmenybę.

Esu pakvaišęs svajotojas, taip manydamas? Gal, nes dauguma žmonių tokią mąstyseną laiko kvaila, bet tokios sąsajos žmogui su kalba galėtų būti prasmingos.

Rodyk draugams

Medučio mechanizmas

Medutis turi mašiną neprastą
Ir visą žalią
Bei jos langai tokie didžiuliai ir galingi
Lyg komentaras ar šaunus Medučio argumentas
Knygaskaičio pamokoje.

Mašinytė jo neįprasta,
Nenuobodybė ar neįžiūrima paikybė:
Ji turi aukso jusles savyje
Ir medaus varomą variklį!

Medus važiuoja ir keliauja savo mechanizmu,
Tad štai kodėl geltoni batai – jo,
Pavirsta į dar ryškesnį geltonumą,
Nes jis, sukandęs dantimis megztinį,
Paspaudžia greitąjį medūninį pedalą,
Kad tik nulėktų tolumybėn…

Rodyk draugams

Nekentimo filosofijai

(Nuotrauka) Mindaugas

Tu esi lyg bjaurastis įnikusi būtybėje
Ir įtūžis kartu didingas?
Tavo vardas nekentimas
Ir tu drįsti dar būti draugas?

Ak, stiprusis apginimas - tu,
Ir net nuožmus puolimas,
Tačiau blogoji ypatybė ta,
Kad savo pykčiu ir neapykanta
Gali juk būt kvaila.

Pone nekentime,
Tavy juk esti nenuspėjama materija,
Tad negaliu aš būti lyg augūras,
Kad pojūčiais tave galėčiau atpažint,
Bet gal todėl tu esi įdomus?

Rodyk draugams

Asmeninė susigalvota akademinė anglų kalbos skaitymo valanda

Turiu mokykloje laisvų pamokų, tad vieną iš jų paverčiau akademine anglų kalbos skaitymo valanda. Kodėl? Juk patogiausias laikas mokytis anglų kalbą, kai nėra ką veikti. Tačiau ar vertingos šios valandos? Nežinau, kaip jos būtų vertinamos kitų žmonių, bet tokios valandos man buvo labai greitas, tiesiog spartus laiko praleidimo būdas. Skaičiau – vyko procesas - mokiausi. Taip, mokiausi… Tačiau ar mokymasis buvo kokybiškas? Juk kokybiškas mokymasis yra svarbiausias. O jis priklauso nuo aplinkybių.

Skaityti angliškas knygas reikia patogioje vietoje, jei jau yra susikurta tokia akademinė anglų kalbos skaitymo valanda, kad netrukdytų išoriniai garsai kaip durų girgždėjimas, žingsniavimas ar kalbėjimas už skaitytojo suformuoto minčių srauto, kai jis yra tiesiog apsėstas taisyklingų angliškų sakinių struktūrų grožio. Žinoma, skaityti reikia komfortiškai įsipatoginus, o ne stovint arba netinkamai atsisėdus! Tai svarbu dėl sveikatos, o ji labai vertinga dėl kokybiško anglų kalbos mokymosi. Tad tokios ir panašios detalės gali trukdyti ir atitraukti nuo skaitomo teksto, o tai erzina arba kankina neramiai perskaityti viską aiškiai. Tačiau kaip žmogus reguos į šias kliūtis priklauso tiktai nuo jo paties psichologijos ir požiūrio į anglų kalbos mokymąsi.

Jei jau yra skaitomos angliškos knygos mokykloje, tai skaityti jas reikia tokias, kurios yra nuoširdžiai įdomios, kurios tikrai pritraukia akis arčiau teksto ir tuomet būni tarytum pasislėpęs knygoje. Kodėl gi reikėtų tokias knygas rinktis? Nes mokykloje jau galima būti įprastai pavargusiu nuo kitų pamokų, o ši, susigalvota, tada neduos jokių turtingų bei prasmingų žinių. Nes jau visa protinė sistema bus išsekusi ir nenorės nieko naujo priimti į savo ilgalaikę atmintį. O kai turi tikrai labai įdomią knygą, tai skaitai ir akimis labai veržliu greičiu, tiesiog fenomenaliu pereini per eilutes, nes įsikūnijama į knygos perteikiamą turinį. O jei tokios knygos nėra, tuomet skaitai įprastai, be jokių įdomumų. Ir tuomet pradedama daug kartų susimąstyti, skaitant: kodėl aš pasirinkau šią knygą? Apie gyvenimą ir kitus dalykus, nes būna tuomet nuobodu. Tad teksto perskaitytas kiekis gali nebūti atitinkamas praėjusiam laikui. Ir tos 45 minutės gali tapti nebevertinga pamoka.

Trumpai: kai yra patogi skaitymo vieta ir turima knyga yra labai įdomi, kuri yra atitinkamo mokėjimo lygio, tuomet susigalvota akademinė anglų kalbos skaitymo pamoka yra visai vertinga. Vice versa - ne.

Rodyk draugams

Įniršio filosofijai

Aš nesu nei diakritinė raidė,
Nei skaičius tūnantis langely,
Many įstengtų filosofija kiūtoti?
Bet ne viena, o netgi visos trys…

Aš esu lyg miegas malonus
Ir įniršis antai baudėjo,
Kai siekiamybių užsipyrus reikia trokšti,
Nes mintis apsėdus ir įtūžus neapleis…

Aš privalau nugoglinti tolyn,
Ne tik įniršus, bet ir išsiepus,
Gyvenimas tik kintamasis,
Ir žodžiais jį gali appuošti.

Rodyk draugams

Supaprastintų knygų skaitymas, kai vis dar mokaisi anglų kalbą

Kažkadais klausiau „BBC learning English” garso įrašą apie supaprastinto skaitymo knygas. Jų yra įvarių rūšių turinio požiūriu ir pagal savo žodingumą. Kuo daugiau žodžių knygoje apima žodynas, tuo ji „sunkesnė” ir įgauna savitą sudėtingumo skaitymo lygmenį. Paklausius angliškų garsų, dingtelėjo mintis ir man tokią knygą pačiupti, pavartyti jos puslapius, skaityti knygoje angliškus sakinius, nes supaprastinto turinio knygos pasirodė itin patrauklios kaip besimokančiam primityvumui anglų kalbą man, ir jos yra skirtos taip pat besimokantiems anglų kalbą.

Kadangi prie manęs esanti artimiausia biblioteka negalėtų pasigirti tokių knygų gausa, pasiskolinau tokio tipo veikalą iš bendraklasio. Ir mano pirmasis kūrinys buvo… novelė „The Wave“, kurioje yra aprašomas eksperimentas mokykloje.

Kuo yra naudingas supaprastintų knygų skaitymas, besimokantiems anglų kalbą?

Svarbiausią potyrį, kurį suteikė man ši knyga, galima pavadinti dviems žodžiais - sakinių analizavimas, tačiau esmė vertingesnė nei keletas žodžių. Kas tai? Skaitymas ir nagrinėjimas sakinių, mąstymas koks pavartotas veiksmažodžio laikas kontekste ir galvojimas kodėl būtent šis laikas, o ne kitas. Antroji sakinių analizavimo dalis yra taisyklės pritaikymas. Bandymas atrasti pavartoto veiksmažodžio taisyklę, kuri tinka būtent tam angliškajam laikui, kuris yra sakinyje. Tokiu būdu turėtų bent truputį lavėti tekstų skaitymo suvokimo įgūdžiai ir taip pat gramatikos supratimas, jos taisyklių.

Yra ir kiti įprastiniai privalumai, kurie būdingi visada, skaitant knygą. Žodyno turtingumas, naujų pasakymų atradimas, naujos informacijos sužinojimas… Supaprastintų anglų kalbos knygų skaitymas yra dar labai geras todėl, kad skaitant tokias knygas, nedingsta domėjimosi gija per visus knygos puslapius, jei tik pats tekstas yra skaitytojo interesų. Kodėl? Nes paprasčiausiai tekstas nėra sudėtingas savo žodžiais, sakiniais ir galima atsipalaidavus skaityti jį be jokio žodyno vartymo, ir kai tekste žodžių yra mažai nesuprantamų, juos galima netgi pačiam įspėti. O kai knygoje daug žodžių nežinomų, gali nykti domėjimasis skaityti, nes per dažnai bus žvilgčiojama į žodyną, o tai gali varginti.

Rodyk draugams